Sugriuvusios gamtos ar netobulo pasaulio idėja yra daugelio
religijų ir filosofijų idėja. Ji rodo, kad pasaulis, kuriame gyvename,
nėra tobulas ar idealus ir kad egzistencijos prigimtis turi tam tikrų
trūkumų ar netobulumų. Taip gali būti dėl žmonių veiksmų,
gamtos katastrofų ar kitų išorinių veiksnių.
Pavyzdžiui, krikščionybėje puolusio pasaulio samprata kildinama
iš istorijos apie Adomą ir Ievą. Nepaklusę Dievo įsakymui jie buvo
išvaryti iš Edeno sodo, ir šis įvykis laikomas žmogaus nuodėmės ir
pasaulio netobulumo pradžia.
Šią idėją per visą istoriją tyrinėjo daugelis filosofų. Vieni puolusio
pasaulio sampratą sieja su žmogaus galios troškimu, kiti – su
žmogaus laisvės ir atsakomybės idėja.
Apskritai sugriuvusi gamta arba netobulo pasaulio samprata yra
būdas suprasti ir spręsti pasaulio, kuriame gyvename, iššūkius ir
netobulumą.
